PROGRAMA 2026

APIE JURGINIŲ ŠVENTĘ PALANGOJE

Tai pavasario žalumos šventė. Seniau, Jurginių dieną, atlikus tam tikras apeigas, pirmą kartą būdavo išgenami gyvuliai, o piemenėliai būdavo apdovanojami baltais ir margais kiaušiniais. Žemaitijoje seniau itin garbinamas šventas Jurgis, gyvulių ir jų augintojų globėjas, saugantis juos ir laukus nuo nelaimių, ligų, piktų dvasių, o šiandien jis aktualus kaip taikos, ramybės nešėjas ir blogio nugalėtojas. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su Šv. Jurgio skulptūrėlėmis.
Legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Kalną tyrinėję archeologai atskleidė svarbią paslaptį – čia buvusi dangaus šviesulių stebykla. Ji rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas. Įvedus katalikybę ant Birutės kalno statomos šv. Jurgio koplyčios. Senosios šventvietės garbinimo tradicija buvo tęsiama, tad pavasarį, per šv. Jurgio atlaidus, čia suplaukdavo minios iš Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Latvijos. Iškilminga bažnytinė procesija traukdavusi per miestelį Birutės kalno link. Žmonės suvesdavo daug arklių, kuriuos vedžiojo apie kalną melsdami jiems ir sau sveikatos.
Kodėl palangiškiai pasirinko Šv. Jurgį? Jam priklausė audros debesis tvarkyti – tai labai svarbu žvejams ir jūreiviams. Per pajūrį ėjo svarbūs prekybos, pašto, karo žygių keliai, o pagrindinė transporto priemonė seniau buvo žirgas. Todėl čia, Palangoje, žirgai buvo itin gerbiami ir mylimi. Iki šiol mėgstama pasipuikuoti jais – gražiais, eikliais, ištikimais... Šventasis riteris Jurgis atkeliavęs pas mus tapo ir Lietuvos – valstybės, kurios herbe jau kelis šimtmečius šuoliuoja baltas raitelis – globėju. Savas liko jis ir Palangai.

Palangiškiai nuo 1990 m. atgaivino Jurginių šventę Palangoje ir ji įtraukta į pačių reikšmingiausių nematerialaus kultūros paveldo objektų Lietuvoje sąrašą. Šiandien Jurginės tapo festivaliu, ne tik parodančiu savitas tradicijas, bet ir įtraukiančiu šiuolaikinį žmogų į gamtos supratimo ir tvarumo idėjų pasaulį.